Nuostabi
žiema. Dar nuostabesnis vakaras „Visų čės sugrįžč in
tėviškį”, vykęs spalio 5 dieną Vilniaus mokytojų
namuose. Tai buvo pirmasis renginys, kuris reprezentavo
Merkinę, kaip Lietuvos Mažosios kultūros sostinę. Į jį
mus sukvietė literatas Juozas Žitkauskas, asociacijos „Vylniaus
dzūkuliai“ pirmininkas.
Kaip ir gerą
knygą, taip ir gerą scenarijų parašyti yra sunku. Tad
šventa tiesa glūdėjo tą vakarą kalbėjusio Vinco Krėvės
memorialinio muziejaus direktoriaus Vlado Turčinavičiaus
žodžiuose, kad, dabarties literatūrologų vertinimu, V.
Krėvė yra fenomenalus rašytojas. O meninis kūrinys kaip
niekas kitas veikia žmogaus sielą. Taip įvyko ir šį
kartą. Susirinkusieji išvydo literatūrinę – muzikinę
kompoziciją „Orientalistinis Krėvė: tapatybės paieškos –
„Prabudę dėl savęs“, kurią parengė Merkinės Vinco Krėvės
gimnazijos mokiniai, vadovaujami mokytojų Ritos ir
Vytauto Černiauskų. Scenoje vaikai. Sudėtinga apysaka „Pratjekabuda“.
Egzistenciniai klausimai – „Kas aš? Kas mes? Kur yra ta
žmogiškoji laimė? Kas vertingesnė – jaunystė ar
senatvė?“ Labai svarbu šioje vietoje pacituoti
gamtininką, rašytoją Henriką Gudavičių, kuris
pristatydamas knygą „Niekur nerūpėjo išvažiuoti“ taip
kalbėjo: „Rytų išmintis gali vėl sugrįžti į Subartonių
kraštą, prisimenant Krėvės Skerdžių. Kaip jam buvo
vakare: kruopienė balta, saulutė šviečia, sėdi ant
suolelio, gerai... Va taip to gerumo mes ir pasisemiame
pas senus žmones. Kuo senesnis – tuo geresnis.
Perskaičius šią knygą, gali pasirodyti, kad čia
aprašytas gyvenimas prapuolęs, jau nesugrįžtantis, kad
viskas būta. Bet mes jaučiame, kad sugrįžta, nebūtinai
ta pačias forma, darbais. Viskas sugrįžta kaip idėja,
kaip galimybė.“ Tas tiesa. Viskas kartojasi. Didingi
žmonės. Darbai. Gėrio ir tiesos priešprieša. Valstybės,
kunigaikščiai, žmonės. Tas savotiškas ratas smarkiai
įsisukęs, anksčiau ar vėliau pasiekia tą patį atskaitos
tašką, nuo kurio ir prasideda istorija, pasaka, mintis.
Šiame vakare
susitiko trys kartos – iš tremties, iš sovietinės
epochos, iš atgimimo ir dabartinės, taip vadinamos Z
kartos. Ar gali būti koks nors ryšys tarp šių žmonių?
Skirtingų pasaulių, patirties, nuomonės. Šioje vietoje
verta pamąstyti apie tai, ką kalbėjo knygos „Nerūpėjo
niekur išvažiuoti“ bendraautorius, fotomenininkas,
Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centro
vedėjas Algimantas Černiauskas. Jis sakė, kad „Mūsų
Merkinę kiekvienas įsivaizduoja kitaip, kas matė, kas
skaitė iš raštų...“ O štai tolimoje Amerikoje, Laisvės
vardu vadinamoje šalyje, „pasirodo, per mažai laisvės.
Jei per mažai laisvės, per mažai ir laimės. Tad
natūralu, kad didžiausia laimė gyventi tėvų žemėje ir
sėti ten grūdus, iš kurių būtų galima išauginti duoną
savo vaikams. Apie tai šita knyga.“ Apie tai ir šis
vakaras, bylojantis – laimė būti kartu. Augti karta iš
kartos toje žemėje. Žemėje, kurioje mažai kas keičiasi.
Ji išaugino ir V. Krėvę, ir laisvės troškimą. Ji
išaugino ir mus. Gimnazistus, mokytojus, kūrėjus ir
darbininkus. Visa tai labai susipynę į vieną nedalomą
sistemą, kurios kitaip nepavadinsi kaip pasaulio medžio
vaizdiniu. Kad jaustumėme, koks yra žmogus, reikia jį
pažinti, kad jaustum, koks yra gyvenimas, reikia jį
gyventi. Todėl ir Merkinė yra ypatinga. Ypatinga savo
dvasia, savo oru, savo veidu.
Spektaklio
metu išryškėja akivaizdžios paralelės: tikėjimai –
prietarai, šviesa – tamsa, Tolimieji Rytai – Dainava, „Pratjekabuda“
– „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“. Pasaulis kaip ant delno.
Delno, kuriame žiūrovas galėjo išvysti save, savo artimą
– tolimą, galėjo pažinti gera ir bloga. Galėjo kartu
ieškoti to amžinojo „Aš“, mylėti ir nekęsti. O argi
jaunystės arba laimės tema jau nieko nebedomina?
Anaiptol... Drąsiai galiu pasakyti, kad galiu didžiuotis
visais jaunuoliais, buvusiais tą vakarą scenoje, visais
garbingais svečiais, kalbėjusiais šiame renginyje,
žiūrovais, nepabūgusiais žiemos šalčio... Belieka vėl
pacituoti V. Krėvę, kuris taip rašė: „Saldus yra
gyvenimo miegas kaip medus, o pažinimas sunkus kaip tie
kalnai, kuriuos tu matai nusigręžęs į šiaurę. Ar
užtektinai turi noro ir jėgų pakelti tai sunkenybei?“
Neformalaus
ugdymo organizatorius Vytautas Černiauskas